- sustipėlis
- susti̇̀pėlis, susti̇̀pėlė dkt.
.
.
sustipėlis — sustìpėlis, ė smob. (1) 1. N, K, LsB465, Ser, NdŽ, DŽ, KŽ, Lel kas sušalęs; kas greitai sušąla: Sušalėlis koksai vadinas sustìpėlis J. Parejo vaikai sustìpėliai Prn. Tokiam sustìpėliui tik in pečiaus sėdėt, o ne miškan važiuot Vj. 2.… … Dictionary of the Lithuanian Language